kurios yra kaip begalinės smiltys.
Jos taip netkėtai atsiranda mano galvoje
Jog kartais reikia valdyt emocijas kai esu minioje.
Kartais būna pakeliu galvą ir žiūriu į dangų
Ir matau kalnus debesų,
Būna pažvelgių į šviesų dangų
ir vis klausų savęs
Tai kur gi esi tu?
Mane dažnai užvaldo nesuprantamos jėgos
Kai tada galėčiau kalnus nuverst
Tada noriu nugrimzt į dugną išgėrus arbatos
Paprastos, kuri būtų su trupučiu levandos
Kartais būna pakeliu galvą aukštai
Ir atrodo danguj viskas sustoja
Visi atrodo tokie maži
Ir dar vaikas man ranka pamojo
Žiūriu į dangų ir matau paukščius
Kurie skrenda ir gieda, jaučias laisvi
Matau pro langą gražiuosius laukus
Kur atsisėdus su knyga bent keik pabūsiu savimi.
Kartais būna pakeliu galvą ir žiūriu į dangų
Ir matau kalnus debesų,
Būna pažvelgių į šviesų dangų
ir vis klausų savęs
Tai kur gi esi tu?
Tai kur gi esi tu
Tarp mėlynų gražių žiedų?
Tai kur gi esi tu
Tarp didžių skaisčių žvaigždžių?
Tai kur man tavęs ieškot?
Prašau, man atsakyk.
Prašau, man atsakyk,
Prašau man atsakyk.
nesuprantu poezijos, bet galiu pasakyt, kad viskas mielai nuskambėjo mano galvoj
AtsakytiPanaikinti