2014 m. spalio 30 d., ketvirtadienis

Stebėjimas

Sėdžiu su megztiniu aš prie puodelio kavos,
Ir stebiu lankstant po gatve paukščius,
Ir balandžiai, ir net tos pačios varnos,
atrodo pavargę, alkani ir vietos neranda.

Toks vakaras tylus ir jaukūs žibintai
Savo paprastumu vilioja tave.
Tos gražios žibanžios žvaigždės aplinkui,
verčia suklusti ne tik mane.

Ta saulė skaisti pabudus iš ryto,
žadina eiti pabėgiot iki sutemų
bet jei subjurs oras, baigsis šelionės
ir gal kas palydės mane iki namų?

Na jeigu palydėsi būsiu laiminga,
šypsosiuos ilgai gražia šypsena.
Bet jeigu tu išeisi svajingai,
aš palydėsiu tave žvilgsniu žavingai






Komentarų nėra:

Rašyti komentarą