Kai pas žmones nuotaika dažnai subjurs
Kai kris gražūs rudeniški lapai
Ir dažnai sušlaps tavo mėgstami batai
Eidamas į lauką pasiimk skėtį
Nes juk niekad nežinai kada pradės lyti
O jei ir prasidės, nebijok, neištirpsi
Sulauk autobuso, į kurį kaip nors tilpsi
Kai kris gražūs lapai ant tavęs
Sustok ir nusijuok.
Jei pamatysi žmogų, kuriam patinki,
Nusišypsok ir ranka pamok.
Jeigu bus oras ne toks gražus,
prašau tu tik nenusimink
Jeigu įskaudins tave koks nors žmogus
Neliūdėk ir nosies nenukabink
Jeigu bus taip, kad jausies liūdnas
žinok visad aš būsiu šalia
Ir nesvarbu, kad tau bus didelis grūzas
Nebijok, aš jau čia.
Krenta lapai ir tu eini gatve
matai gražius žmones, o tarp jų ir mane
matai pro langą lietų ir skubančius vaikus
kurie šypsos ir stengia nuslėpt savo skausmus
Tas įvairių lapų šlamesys
Ir žiemos ilgesys
Verčia laukti pasibaigus rudens kančioms
Nes juk tai ženklas, kad metai eis link pabaigos
Šalin liūdesį, nešk šypseną
Nes dabar ruduo
Šalink blogas mintis
Nes dabar ruduo
Juk tai gražus metų laikas
Tas mūsų mielas ruduo
Tas mielas ruduo
Tas mielas ruduo
Juk tai nuostabus metų laikas
laikas ruduo,
laikas ruduo,
laikas ruduo.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą