Gatvės (nepavykus poetry)

Gatvės (Atėjo mūza ir vėl rašiau)

Mano miesto gatvės atrodo tokios  niūrios ir šaltos
O žiemą kai eini, tada jos tampa grašios ir baltos...
Žmonės stumdosi, o tu eini ir žiūri
Kol galiausiai  užkliūni ir greit pargriūni...


Eidamas net neatsisuki į tai, kam kadais patikai,
Ei, tu nepameni kai ją įskaudinai ir palikai?
Ei, tu ką,  nepameni tų mielų, jos žalių akių?
Ir ką, nepameni kai sakei, kad esi įsimylėjęs  iki ausų?

Nepameni tu eilių, kurias kūrei ir slapta  rašei?
Nepameni tų mielų žodžių, kuriuos jai nuolat sakei?
Nepameni gėlių, kurias tu mėgai dovanoti?
Ir neprisimeni kaip kartu mėgot apie ateitį planuoti?

Mano mieste vaikšto daug mielų padarų
Pusė depresovų, bet maža dalis ir gerų,
Atrodo visi žiūri piktai ir nemėgsta tavęs
Ir vis bėga, skuba, ieško dalelės savęs...