Pasaulis mano akimis

Pasaulis nėra toks gražus,

jis net nėra nuostabus

Jo spalvos vyruoja tik nuo baltos 

ir visais kitais tonais iki pačios tamsiausios juodos.
  Kodėl tas gyvenimas bus toks grūzovas ir blogas?

Kodėl dėl tos mūsų taršos, dabar iškylo smogas?

Kodėl mano galvoje sukasi tiek daug keistų minčių?

Net nebežinau ar reik dėt nors gabalą vilčių.

Pasaulyje gyvena septyni milijardai dvikojų padarų,

O iš kiek jų bus vadinamai tobūlų?

O kodėl kiti turės ligos patale kankintis?

Turės sunkiai dirbti  ir negalės tinkamai maitintis?

Visas pasaulis man bado žaidynes,

Kai tas gyvenimas primena keistas gaudynes,.

Kad  jei nori išlikti turi tu kovot.

Mest šalin svajones ir niekad nepasiduot.

Kodėl nėra pas mus toolernacijos?

Kodėl neįmanoma sustabdyti migracijos?

Kodėl negali žmones pasikeist ir būt savimi?

Gal tada kas nors pasitikės manimi?

Pasaulyje daug kas sako išlieka stipriausi,

bet manau tai melas, gyvena gudriausi...

Gyvena tie, kurie bus viršesni,

bet deja širdim jie bus žemesni.

Nesvarbu ką darysi, vis tiek tu mirsi,

Tad kartais taikyk yolo, nes daugiau neatgimsi.

Nesvarbu kokia bus tavo uoslė

Vis tiek bus iškasta tokio pačio gylio duobė.

Tokį pasaulį aš matau savo akimis.

Nepykit, bet leidžiu lietis savoms mintims.

Žinau, kad reik bent pridėti kažką gero,

Bet aš negaliu, nes kasdien patiriu tonas melo.