O kai eini po mišką ir vaikštai taip tylu tylu.
Aplink tavęs, nieko nėr, visur tik tuštybė.
Gaivus vėjelis pučia,aplinkui šventa ramybė
Matai danguje šimtus įvairių žvaigždžių,
Jos tau teikia naujų ir mielų svajų
O dar, jos teikia begalę vilčių,
Manau, kad galės suteikt ir bent dalį tavų...
Ankstį rytą, kai tik pamatai rūką, viskas atrodo taip blanku.
O kai eini į nušienautą pievą viskas taip lygu lygu.
Eini po pievas ir meti šalin tas kvailas dvejones,
Imi kurti planus, kaip įgyvendinti savo naujas svajones.
Vėliau, kai būna giedra, viskas atrodo taip nekalta ir saugu,
O prisiminus naktį, tada viskas buvo baugu baugu...
Pažiūrėjai į dangų ir pamatei vos besimatantį mėnulį,
Kuris primena naktį,žvaigždes ir verčia pasvajot truputį.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą