ir pamiršti tai, kas mane žlugdo.
Kartais noris imti ir pabėgt nuo minčių,
Nes jos mane specialiai ima ir iš vidaus žudo.
Kartais noriu pamiršt tai, kas mane trukdo.
Nenoriu pažint tų, kurie dėl nieko siuto.
Noriu pabėgt nuo visų ir viską užmiršt.
Susirgt amnezija ir nieko neatsimint
Aš pavargau lipt į kalnus ir per juos kopt.
Aš noriu baigt visas svajas ir nustot kovot
Aš noriu tiesiog dingti iš šios erdvės
Ir nepatirt, to kaifo, kurį gauna iš žolės.
Ir nepatirt to jausmo,
kai viskas ne blogės, o gėrės.
Ir nepatirt to jausmo,
kai šypsaus nuo paprastos gautos gėlės.
Nenoriu daugiau
aš kovoti
Nenoriu klausyt tų, kurie man sako nesustoti.
Aš noriu užmiršt tuos, kuriem nerūpėjau,
Nes kam man jie? Juk aš ant jų dėjau.
Na ir kas iš to, jeigu jie buvo teisūs?
Na ir kas is to, jei už kaukių buvo baisūs?
Na ir kam rūpi, jei apsimečiau meili?
Jeigu buvau šalta, skaisti ir tyli?
Aš pavargau lipt į kalnus ir per juos kopt.
Aš noriu baigt visas svajas ir nustot kovot
Aš noriu tiesiog dingti iš šios erdvės
Ir nepatirt, to kaifo, kurį gauna iš žolės.
Ir nepatirt to jausmo,
kai viskas ne blogės, o gėrės.
Ir nepatirt to jausmo,
kai šypsaus nuo paprastos gautos gėlės.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą