Jei ne ji, aš negalėčiau kvepuot.
Jei ne ji, aš negalėčiau kada būt mirus
Ir jei ne ji, aš negalėčiau
šioje Žemėje egzistuot.
Mamai esu dėkinga už viską ką ji dėl manęs darė
Bet kartais pasakyt gražių žodžių jai- pamirštu.
Kartais užmirštu, ką ji man anksčiau sakė
ir kartais būna,kad nelabai gražiai pamalu liežuviu.
Juk daug ką negero aš esu sakius,
Bet kaip keista- ji man atleido,
Man turi būti gėda, tiesą pasakius
Nes į dūšią esu ir nemažai ką blogo padarius,
Ji visą laiką šypsos ir meiliai žiūri,
atrodo viskas jai yra gerai,
bet prisiminus kiek naktų ji tiesiog guli,
kad užmigčiau aš ramiai.
Ji kentėjo daug bemiegių naktų,
Vien tik dėl manęs,
Ji praliejo daug ašarų karčių,
Vien tik dėl manęs.
Tad mama prašau, nepyki ant manęs,
Buvau maža mergaitė
Ir nenorėjau aš taip skaudinti tavęs,
nes tada buvau kvaila mergaitė.
Dabar kai paaugau pamirštu ir pabučiuot į žandą,
dabar kai mokaus, bijau prasitart apie naują širdies randą,
Juk prisiminus kai buvau mažytė,
Man neskaudėjo nieko ir namuos vyravo ramybė.
Mama prašau, neliūdėki
kuo daugiau šypsokis ir kaip Saulė spindėki.
Mama ačiū tau, kad esi tokia nuostabi,
tokia šilta, teisinga ir svarbi.
Juk tu mane išmokei atskirt melą nuo tiesos,
Juk tu man padėjai nulaižyt šaukštą nuo tešlos,
Juk tu kas dieną keldavais anksti,
\Vien dėl to, kad pusryčiai būtų gatavi.
Žinau, kad nebuvau tobula dukra,
Bet pasakysiu tiek, kad esi nereali mama,
Aš žinau, kad nesu šventa,
Bet Mau, žinok, kad esi pagarbos verta.
Juk jei ne Tu,
aš nepažinočiau tokio nuostabaus žmogaus kaip Tu.
Juk jei ne Tu, manęs čia nebūtų
Ir juk jei ne Tu, mano miela mamyte,
aš negalėčiau būt Tavo pačia pačiausia dukryte.
Jei ne ji, aš nepažinočiau draugų,
Jei ne ji, aš neismokyčiau iš savo klaidų
Ir jei ne ji, aš nežinau ar galėčiau mylėti,
Mylėti ne tik mamą, bet ir tėtį.
Tad mama prašau, nepyki ant manęs,
Buvau maža mergaitė
Ir nenorėjau aš taip skaudinti tavęs,
nes tada buvau kvaila mergaitė.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą