Mamai

Jei ne ji, aš nebūčiau gimus,

Jei ne ji, aš negalėčiau kvepuot.

Jei ne ji, aš negalėčiau kada būt mirus

Ir  jei ne ji, aš negalėčiau

 šioje Žemėje egzistuot.

Mamai esu dėkinga už viską ką ji dėl manęs darė

Bet kartais pasakyt gražių žodžių jai- pamirštu.

Kartais užmirštu, ką ji man anksčiau sakė

ir kartais būna,kad nelabai gražiai pamalu liežuviu.

Juk daug ką negero  aš esu sakius,

Bet kaip keista-  ji man atleido,

Man turi būti gėda, tiesą pasakius

Nes į dūšią esu ir nemažai ką blogo  padarius,

Ji visą laiką šypsos ir meiliai žiūri,

atrodo viskas jai yra gerai,

bet prisiminus kiek naktų ji tiesiog guli,

kad užmigčiau aš ramiai.

Ji kentėjo daug bemiegių naktų,

Vien tik dėl manęs,

Ji praliejo daug ašarų karčių,

Vien tik dėl manęs.

Tad mama prašau, nepyki ant manęs,

Buvau maža mergaitė 

Ir nenorėjau aš taip skaudinti tavęs,

nes tada buvau kvaila mergaitė.

Dabar kai paaugau pamirštu ir pabučiuot į žandą,

dabar kai mokaus, bijau prasitart apie naują širdies randą,

Juk prisiminus kai buvau mažytė,

Man neskaudėjo nieko ir namuos vyravo ramybė.

Mama prašau, neliūdėki

kuo daugiau šypsokis ir kaip Saulė spindėki.

Mama ačiū tau, kad esi tokia nuostabi,

tokia šilta, teisinga ir svarbi.

Juk tu mane išmokei atskirt melą nuo tiesos,

Juk tu man padėjai  nulaižyt šaukštą nuo tešlos,

Juk tu kas dieną keldavais anksti,

\Vien dėl to, kad pusryčiai būtų gatavi.

Žinau, kad nebuvau tobula  dukra,

Bet pasakysiu tiek, kad esi nereali mama,

Aš žinau, kad nesu šventa,

Bet Mau, žinok, kad esi pagarbos verta.

Juk jei ne Tu,

 aš nepažinočiau tokio nuostabaus žmogaus kaip Tu.

Juk jei ne Tu, manęs čia nebūtų

Ir juk jei ne Tu, mano miela mamyte,

aš negalėčiau būt Tavo pačia pačiausia dukryte.

Jei ne ji, aš nepažinočiau draugų,

Jei ne ji, aš neismokyčiau iš savo klaidų 

Ir jei ne ji, aš nežinau ar galėčiau mylėti,

Mylėti ne tik mamą, bet ir tėtį. 

Tad mama prašau, nepyki ant manęs,

Buvau maža mergaitė 

Ir nenorėjau aš taip skaudinti tavęs,

nes tada buvau kvaila mergaitė.

Gimimo diena

Vakar buvo mano gimimo diena
Ir kaip visad aš likau viena.
Kaip ir kasmet mano nuotaika nebūna gera,
O ir draugai tą dieną
nenori būti su manim šalia.

Būtent tą dieną aš sėdžiu namuos
ir skaitau kas naujo vakarų fronte,
Bet po kiek laiko norėjau ko nors saldaus
ir prisiminiau, kad šaldytuve yra torto.

Pasidariau karštos kavos ir baigus skaityt
Nusprendžiau pažiūrėt įdomų filmą,
bet deja planas žlugo ir skambutis į duris,
pasiūlė nuvykt į  kiną.

Bet ne, į kiną neteko važiuot,
Mane mokė, kaip su mašina vairuot.
Na iki Šumacherio man dar toli,
bet kaip moteriai iki mėnulio būtų arti.

Po to vairiavimo nuvarėm į baulingą
Nežinojau aš ką ten daryt.
Ten pasirodo ne sėkmės, o proto pagalbos reikėjo
ir ta vadinama fortūna man nė kiek nepadėjo.

Ten kamuoliai sunkūs kaip velnias
 Ir netyčiom suplėšiau tas mažas  kelnes
Ir nežinojau ar džiaugtis, verkt ar rėkt.
Sunku buvo tramdyt emocijas, kai po to dar reikėjo begt.

Iš tiesų nežinau ar diena pavyko,
bet kas kas, tai vairavimas man patiko.
Moku  gerai spaust gazą ir stabdžius,
nieko tėtį, palauk, kitą` kartą skrisim pro griovius.

Katė

Norėčiau būti aš katė,

nebūčiau tokia baisi kaip pelė.

Nereiktų man kaip kiaulei kriuksėt

gi mokėčiau gražiai žmonėm miauksėt.

Mane šertų, brangintų ir mylėtų,

prižadėtų meilę ir šimtus apkabinimų.

Jie duotu man daug šilumos,

neleistų, kad sušalčiau

ir duotų stogą virš galvos.

Norėčiau turėt tas gražias ausis,

tą pūstą uodegą ir išpūstas akis.

Norėčiau turėt dovaną meilumo,

kuri sulauktų dėmesio ir švelnumo

Mane kas diena imtų ir murkytų vaikai,

tokie maži ir keisti  dvikojai padarai,

aš kas dieną gaučiau dėmesio laviną

ir prigulus išgydyčiau tuos, kurie susirgtų angina

Negaliu

Man reik meilumo, supratimo, užuojautos, paguodos.
Man nereik šokoladų, o švelnaus balsto tono.
Man reik optimizmo ir trupučio realizmo.
Nenoriu matyt to tavo pesimizmo.

Negaliu žiūrėt kaip žudai save,
Tu kartą pagalvojai  bent apie mane?
Gal gana savo laiką skirti draugams?
Ir gal prisimink, kad tavęs reikia ir namams.

 Man nereik tų šanel ar mochino,
nereik man tų brangių  litrinių tekilų.
Nereik man tų tavo čiulpinukų
ar bjauraus skonio  ledų ant pagaliuko.

Negaliu žiūrėt kai merki akį kitom
tom paprastom marozėm ar ledovom  kekšėm pigiom.
Kurios turi silikoninius  didelius  papus
bet tikriausiai nieko neišmano apie valgį ir vaikus.


Man reik dėmesio, o ne brangių dovanų,
Man reik apkabinimo, o ne žodžių saldžių.
Deja tai mitas, kad mes mylim ausimis,
verčiau patylėk ir  baik taip spoksot akimis.

Svarbu ne protas, o pinigai.

Na ir kas iš to jei neturi Iphone'o,
o naudojies pigiu,  paprastu Lenovo?
Na ir kas iš to jei neturi tu beats'ų?
Ir tavo fav grupė yra bitlai?


Na ir kas iš to jei neturi iks šešto
Na ir kam juk rūpi jei nerandi cash'o
Na ir kas iš to jei tu per dienas dirbi
Ir malonumas tau yra nueit į pirtį?

Na ir kam rūpi jei tu negras ar čiūrka
ar perki ratus ar gauni natūra?
Ar perki tu vodką ar perki mohito
ar tavo bestas atrodo kaip Končita?

Na ir kam rūpi kiek tau metų
svarbu turėtum daug gabalų
Svarbu ne protas, o pinigai,
nes juk su jais viską valdai.

Na ir kas iš to jei važinėji su poršu?
Jei tau tai yra paprasti pinigai
Na ir kas iš to jei dažnai būni poshe?
ir kasdien trankais su panom pigiai?

Na ir kam rūpi jei tu kasden hašą rūkai?
Na juk visiem dzin kokį alų parinkai,
Juk niekam neįdomu kokie tavo planai,
svarbu turi babkių ir visiem gerai.

Na ir kam gi tu be litų būsi reikalingas,
jei tavęs nenorės visos kaimo  merginos,
na ir kam gi reikia tokio kaip tu?
kuris dvokia burnos skalavimo  skysčiu?

Na ir kam rūpi kiek tau metų
svarbu turėtum daug gabalų
Svarbu ne protas, o pinigai,
nes juk su jais viską valdai.