Kaip ir daina, kuriai trūksta muzikos, dėl pavadinimo- na nesu tikra, bet manau, jog tiktų " Pavargau"

Kartais noriu užsidaryt nuo visų,
ir pamiršti tai, kas mane žlugdo.
Kartais noris imti ir pabėgt nuo minčių,
Nes jos mane specialiai ima ir iš vidaus  žudo.
Kartais noriu pamiršt tai, kas mane trukdo.
Nenoriu pažint tų, kurie dėl nieko siuto.
Noriu pabėgt nuo visų ir viską užmiršt.
Susirgt amnezija ir nieko neatsimint

Aš pavargau lipt į kalnus ir per juos kopt.
Aš noriu baigt  visas svajas ir nustot kovot
Aš noriu tiesiog dingti iš šios erdvės
Ir nepatirt, to kaifo, kurį gauna iš žolės.
Ir nepatirt to jausmo,
kai viskas ne blogės, o gėrės.
Ir nepatirt to jausmo,
kai šypsaus nuo paprastos gautos gėlės.

Nenoriu daugiau
aš kovoti
Nenoriu klausyt tų, kurie man sako nesustoti.
Aš noriu užmiršt tuos, kuriem nerūpėjau,
Nes kam man jie? Juk aš ant jų dėjau.
Na ir kas iš to, jeigu jie buvo teisūs?
Na ir kas is to, jei už kaukių buvo baisūs?
Na ir kam rūpi, jei apsimečiau meili?
Jeigu buvau šalta, skaisti ir tyli?


Aš pavargau lipt į kalnus ir per juos kopt.
Aš noriu baigt  visas svajas ir nustot kovot
Aš noriu tiesiog dingti iš šios erdvės
Ir nepatirt, to kaifo, kurį gauna iš žolės.
Ir nepatirt to jausmo,
kai viskas ne blogės, o gėrės.
Ir nepatirt to jausmo,
kai šypsaus nuo paprastos gautos gėlės.

Užmarštis

 Yra vienas žmogus, kuris neleidžia  užmigt,
 Visos mintys,žodžiai, kurie  neleidžia nurimt,
 atrodo  viskas taip gražu , net apsakyt sunku,
Ką mano protąs mąsto ir kodėl taip širdelei trapu


Tas nekaltas jo žvilgsnis, kurio negaliu užmiršt,
Tos jo lūpos ir žodžiai, kurių nebenoriu ištrint.
Tas žodis skaudus, kurio net nebenoriu prisimint
Ir tas visas laikas drauge, kurį nori imt ir susigrąžint.

Yra vienas žmogus, kuris motvuoja nepasiduot,
Įveikt sunkumus, pakelt nosį ir  kovot,
Yra toks mielas žmogus, kurį be proto pamilau,
Tiesiog nenorėdama to, ėmiau ir išsirinkau.

Tas nekaltas pokalbis, kurio tikriausiai niekad neužmiršiu,
Tos jo lūpos saldžios, kūrių skonį  net ir nenorėdama prisiminsiu
Tos jo mielos žinutės kurios man visada primins vieną dalyką:
Niekad nepasiduok, nes juk bandyti verta ir prasminga.

Pozityvas

Užtenka mažiem vaikam bėgti ir dingti.

Užtenka tinginiauti ir senom bobutėm sirgti.

Užtenka laikyt neapykantą ir  ant visų pykti

Užtenka tų  kvailų minčių ir nereikia klykti.

Mesk šalin tas blogas mintis,

kurios galėtų sugriauti naujas viltis.

Mesk šalin tą liūdesį ir negatyvą,

O verčiau šypsokis ir priimki  pozityvą

Užtenka  visiem žmonėm badauti,

Užtenka meluot ir juk pakaks kariauti.

Užtenka kentėti ir širdį laikyti  skausmą,

Užtenka verkt ir jaust tą blogą jausmą.

Mesk šalin tas blogas mintis,

kurios galėtų sugriauti naujas viltis.

Mesk šalin tą liūdesį ir negatyvą,

O verčiau šypsokis ir priimki  pozityvą

Verčiau šypsokis ir priimki pozityvą.

P.s Šypsojotės šiandieną? Jeigu ne, tikiuos šios bent dešimt priežasčių padės nusišypsoti. Būkit visada su šypsena ir pozityvu, nes pasaulis atrodo gražesnis, jūs atrodote mielesne ir geresni. Negalvojot?