Pažiūrėk į kitą ir visada rasi prie ko prikibti.
Mums  visada kažkas bus ne taip.
Visada matysi kitų, bet ne savo trūkumus.
Ir visada ieškosi kieno nors idealo.
Bet juk kvaila, nes idealo nėra ir nebus...
Idealo neturime ieškoti, o turime siekti ir jį atrasti, nes gal kam nors mūsų paprastas poelgis bus pavyzdys...

Visi žiūrime į dangų ir galvojame norą.
Tikimės, kad po kiek laiko noras išsipildys.
Bet noras neišsipildys iš kažkur.
Norą mes turime išpildyti patys, bet ne kiti..

Visada kompleksuojame ir nuvertiname save.
Galvojame pasilaikysiu dietos, pasikeisiu.
Bet kam? Dėl ko? Ką mums tai duos?
Jei dėl kitų, tai neverta, nes vis tiek atsiras tų, kam kažkas VĖL bus negerai, bet mes to nesuprasime.


Kai buvau maža verkiau dėl to, kad susipykau su tėvais,o ne dėl vaikino  ir sudaužtos širdies kaip kiti šiais laikais.
Anksčiau visi buvo kieme, o dabar auga nuolaiferiai, kurie be telefono ir kompiuterio nemato pasaulio...
Visiem svarbu. kad turėtum Iphone'ą ir renktumeis vien iš firminiakų, nes tada sulauksi pripažinimo.
O tada tai buvo nesvarbu, nes anksčiau to nebuvo.

Dabar visi pasikeitė ir jei būtu galimybė rinktis šiuolaikinius laikus ar ankstesnius laikus,
Ko gero rinkčiausi ankstesnius, nes visi nekompleksavo ką tu turi ir kaip atrodai, nes daug kas nieko neturėjo...

Tai tiek mano vakaro minčių įkvėptos mano mūzos, kuri kažkur pasislėpė, tad geros dienos ir vakaro