Neskink man ramunių- atsakymą žinau.

Tiesiog būk šalia manęs- taip daug geriau.

Nereik man restoranų ir prabangių dovanų,

Tiesiog man reik -karštų tavų bučinių.

Nepirk man rožių, o tiesiog pabučiuok.

Nelepink šokoladais, gal eime pasportuot?

Tiesiog suprask, jog mane apgauti sunku,

o jei tau pavyko, tai džiaukis  prizu.

Aišku nepelnytai  gausi, bet tai  mano kaltė.

Pasidaviau ir pasielgiau kaip tikra kalė.

Tiesiog, nesu sugadinta purvinų pinigų

ir tikiuos tarp tokių žmonių būsi ir tu.

Žinau, jog nesu gražuolė ir neturiu daug draugų,

neturiu kalno pinigų, negavau rožių raudonų.

Bet man tai nesvarbu, nes ne pinigai svarbiausia.

Svarbiausia, jog turi tuos žmones, kuriems esi brangiausia

Žmonių prigimtis

Kasdien girdi,  tu- egoistas,

bet jei kas kitas- tai jau nesvarbu.

Man tas pats , net jei tu ir mazochistas.

Tik suprask, jog ne visi nori tokių grubių žmonių.

Na, aš čia pamelavau, niekam tu neįdomus .

Nebent  tuo atveju, jei suklysi.

Visiem smagu kai tau blogai,

o jei- dar vis susikirsi.

Tokia mūsų  prigimtis- nori nenori taip jau yra.

Aišku, yra išimčių, bet nieko nepakeisi.

Reikia, tiesiog susitaikyt ir eiti toliau,

nes ilgai čia neišbūsi, mano mielas žmogau.

Visur karaliauja melas ir besaikis pavydas.

Tas narkomanas buvo daug kartų matytas.

Taip, viskas keičias, jau net  kaulai "ant mados",

bet  šiais laikais normalu, nieks nesuks sau  dėl to galvos.

Galvoju

Aš žinau, jog dabar pakankamai vėlu
Ir tu dabar saldžiai miegi ir sapnuoji.
O aš- žiūriu į dangų ir man nesvarbu,
kiek šiuo metu yra valandų.

Žinau, jog ryte pabudęs galvosi apie mane ir parašysi,
kaip visada nusišypsosiu ir nežinosiu ką atrašyt.
Kaip visada, man kažką mielo pasakysi,
o aš ilgai šypsosiuos, nes nežinosiu ką ir daryt.

Tu juk žinai, kad kai tik tave pamatau,
nusišypsau kaip maža, maža mergytė.
O,kai, senas žinutes skaitau,
džiaugiuos, jog vadini mane 'savo mažyte'.

Na, o tu -  esi mano brangiausias.
Visada būsi tas, kurio aš ilgėsiuos ir norėsiu šalia.
Visada man būsi gražiausias ir mieliausias,
nes  geresnių už tave  niekur nėra.

Tobulumo nėra, išimčių taipogi.

Mes visi nesam tobuli,sugebam  klysti

Ir mūsų poelgiai tikrai nėra šventi.

Tad kodėl aš esu kažkuom blogesnė ar geresnė už kitus?

Juk kartais kaip ir tu- noriu užsiauginti sparnus.

Kaip ir visi, aš kartais sugebu saldžiai pameluoti.

Tai tik dėl to, jog noriu gražiai išsisukus kažką sugalvoti.

Ir neliko nieko, tik nuslėpti tiesą nuo tavęs

ir prašau suprask, nenoriu skaudinti pačios  savęs...

Nenoriu liūdinti, bet nenoriu sakyti, jog blogai jaučiuosi

Nenoriu sakyti to, nes bijau kaip tu sureaguosi.

Juk ir taip, mus skiria atstumas, kuris daugeliui nėra kliūtis,

Bet kalbant  atvirai, santykiams -šbandymų griūtis.

Juk nematau tavęs ilgomis dienomis,

Kartais net būna- nemiegu naktimis. 

Priežastis paprasta- mintys lekia ir kartais imu dvejoti

Ar neini pas kitas ir, ar jų "nežvejoji"?

Taip, pasitikiu, bet kartu bijau tave prarasti.

Kas bus, jeigu viskas žus ir reikės naują puslapį versti?

Net nenoriu apie tai galvoti, nes skauda širdi.

Juk myliu tik tave vieną ir visada turiu viltį.

Stengiuos neverkt, bet kartais būna per sunku.

Vis  sugebu klaust savęs: kur esi tu?

Tikiuos esi labai laimingas ir lauki manęs,

taip, kaip aš laukiu tavęs.

Tikiuos būsim ilgai kartu ir matysiu kaip pasensi.

Aišku pyksimės, bet po to geriau gyvensim.

Visuose santykiuose juk bus audrų,

na,pagalvokim: ar gyvent tada nebūtų nuobodu?

Juk gyvenimas bus pilnas visko: nuopolių ir  didžių žaibų.

Juk mes kartu visas kliūtis įveiksim, 

tik reik tikėt svajonėm ir nežaist likimu

Gyvensim mes kartu ir vieną dieną tu man pasipirši:

aš tau  atsakysiu taip ir būsiu tol, kol mes pasenę pasimirsim...

Vaikinas

Ar prisimeni, kai tavo rankos palietė manąsias?

Ar prisimeni, tuos žodžius, kuriuos man sakei?

Aš prisimenu visas tavo žinutes gražiąsias.

 Ir tu išlikai toks, koks anksčiau  buvai.

Buvai mielas, gražus vaikinas.

Simpatiški buvo ir tavo bruožai.

Anksčiau, lakstydavai po paneles

Bet dabar mum nebaisūs jokie ruožai.

Atstumas mums nėra kliūtis,

Nebaisios tos pavydo scenos.

Netrukdo mums  didi audra

Ar ilga, niūri liūtis.

Žinau, jog tu norėsi mane vesti,

Bet aš labai  labai bijau...

Bijau, jog vieną diena mane mesi

Ir nematysiu aš tavęs daugiau.

Bet jei ką sakai yra teisybė.

Tada aš aš būsiu labai laiminga.

Jei karaliaus harmonija ir ramybė

Tada mūsų meilė bus amžinai didinga.