Jis

Daug kas svaigsta dėl Valentino dienos, bet tai kurie net neturi tėčio ar mamos,

Daug kas verkia ir grūzinas, o kiti šypsos ir kartais kultūrinas

Vieni propoguoja sportą ir einą už taiką, o kiti pasiryžta kitaip leisti  savo laiką

Vieniem gyvenimas šypsos, vieniem nesekmė, bet tai ne sako, kad  turi būt padugnė.

Nereik nuvertint ir kreipt dėmesį į  kales, taip taip į tas anoreksikes lkvailes

Nereik galvot, kad visi vyrai patinai, kad jie mesėdžiai  ir kažkokie eržilai,

Juk taipogi jūs, norit tobulumo, bet tikriausiai pamiršot, kad jums reikia tikrumo.

O ne perdėto špakliaus ir viso pilkuotumo...

Tikriausiai pamiršot tai, kad laikai jau keičias, vaikų mažėja, vyra nenori būti tėčiais,

Dabar gi grožis ilgi nagai, devym šiam devym ir priklijuoti plaukai.

Juk gražus veidelis, neišmaitins alkanų burnų, o paprastas čiuvelis nevažinės su iks šeštu

Daug kam reikia, kad turėtum diplomą, kad vairuotum, gamintum ir turėtum aifoną,

Kas buvo anksčiau, dabar seniai nemadoj. jau pamiršau aš tą kartą kai ilsėjaus gamtoj.

Jau visiems iki kaklo  tas natūralumas, visiem reik špakliaus ir dieve, tas perdėtas lieknumas.

Kur tas dingo žmonių žmogišumas? Kur tolerancija ir kur dingo artumas?

Negi negali paklaust kiek  dabar valandų? Juk dabar turi mobą, kam  man tų bėdų?

Kam tas visas melas ir tas visas negatyvas? Gal geriau būtų  tiras ir nuoširdus pozityvas?

Gal geriau baigiam  mes apie liūdesį šnekėt? Gal geriau  bėk ir bobutei nešt maišelį padėk

Tikriausiai pamiršot tai, kad laikai jau keičias, vaikų mažėja, vyra nenori būti tėčiais,

Dabar gi grožis ilgi nagai, devym šiam devym ir priklijuoti plaukai.

Juk gražus veidelis, neišmaitins alkanų burnų, o paprastas čiuvelis nevažinės su iks šeštu

Tikriausiai pamiršot tai, kad laikai jau keičias, vaikų mažėja, vyra nenori būti tėčiais,

Dabar gi grožis ilgi nagai, devym šiam devym ir priklijuoti plaukai.

Juk gražus veidelis, neišmaitins alkanų burnų, o paprastas čiuvelis nevažinės su iks šeštu

Nevažinės su is šeštu, nevažinės su mersu, pajams kokią bulką ir pasisotins tavu,

gal jis tiesog tačkos nenorės ir į darbą peškom bėgs

 gal jis norės parukyt ir pradėt agata kristi skaityt

Aš esu už tave

Kam tu geri ir po to  Dievui meldies?
Kodėl smurtauji ir negali rast išeities?
Kodėl nesimokei, o dabar verki?
Kodėl stumi ant kitų ir savęs nekenti?
Kodėl neklausei kai sakė nedaryk,
kodėl neusispjovei kai velnias tarė bandyk.
Kodėl dabar tu esi vienas?
Žmogau, degradavai, dabar esi niekas.

Pried.
Suprask, kad ką jie daro, jau išėjo iš mados,
kam būt kaip jie, gal jau metas išeit iš bandos?
Gal jau metas  sustot ir pasakyti ne?
Žmogau  tu laikykis, aš esu už tave.

Kam tu keikies ir šaipais iš kitų?
Juk pats nesi tobulas, tad nedėki vilčių.
Juk kievienas žmogus daro  šimtus klaidų,
 tad susikaupk ir mėgink išvengti jų
Gyvenimas yra gražus, tad saugok ir brangink,
nebent tau negaila ir jį nori panaikint.
Na ir jei panaikinsi, nieko gero nebus,
nes viskas kas buvo ims ir pražus.
Visos viltys neturės prasmės,
žmogau laikykis, bus tų, kurie padės

Pried.
Juk skirtumo nebus kokia praeitis,
gali  pasikeist, nes dabar svarbiausia dabartis.
Svarbiausia susikaupt ir norėt,
o ne sakyt man nusibodo kovot, nes negaliu baigt tyngėt.
Suprask, kad ką jie daro, jau išėjo iš mados,
kam būt kaip jie, gal jau metas išeit iš bandos?
Gal jau metas  sustot ir pasakyti ne?
Žmogau  tu laikykis, aš esu už tave.

Žmogau laikykis, aš esu su tavim, 

tik ištiesk ranką ir pasikliauki manim. 

Jei vienam sunku, mes kovosim kartu, 

o atsidėkot man galėsi bent vienu geru darbu.

Reali istorija

Aš nežinau kodėl man patinka meilės tematika,

Tas skausmas, džiaugsmas ir pavydi romantika.

Taigi papasakosiu jums liūdną istoriją

apie merginą vieną ir pie jos  gražią svajonę.

Taigi pradėkim,  buvo ji žalių  akių,

Liekna,  iškalbi ir  garbanotų plaukų.

Mokės gerai, sportas buvo jai kaip brolis,

mėgo knygas, o rašymas buvo kaip geriausias hobis.

Kaip ir draugai buvo, bet nejautė ji džiaugsmo,

ji patyrė visko, bet daugiausia skausmo.

Išmoko mergytė žmones atsirinkt,

siųst visus velniop ir su pakelta galva išlikt.

Ji nemylėjo savęs, patyrė daug patyčių,

ji norėjo mirti, nes nekentė tų pykčių.

Kas dieną liūdesys, negatyvas ir ašarų liūnas,

jai neitiko plaukai, akys ir jos turimas kūnas.

Ji susirgo bulimija ir prarado džiaugsmą,

jai buvo sunku kovoti ir įvekt tą nemalonų jausmą.
Jai nusibodo girdėt tuos apkalbius žodžius
ir matyt tuos dviveidžius kalių snukius

Psichologų kabinetai,peiliukai, cigaretės,
tos kaifą keliančios ekstazio tabletės,
privedė panelę iki ligoninės palatos
ir naujako sutikimą su puodeliu arbatos.

Panelė pradėjo eiles rašyt,
nes tik tai jai padėjo bent kiek  nusiramint,
Ji suprato, kad geriau jau nebus,
nes ar taip ar anaip ji žus.

Ai pamiršau pridurt, kad meilės skonio nejuto
nekentė vaikinų ir ne kartą  krito, suklupo.
Pažymai suprastėjo, stresas padidėjo,
kol galiausiai mergaitės gyvenimas pablogėjo.


Draugai paliko, nes pasikeitė ji.
Tapo pikta, irzli ir nekomunikabili.
Pamiršo miledi, kad ji nėra tobula
ir nesvarbu, kad ji serga sunkia liga.

Gyvenimas tikrai aplink ją nešokinės,
jei taip toliau, ją draugai išduos, palikinės.
Jei ji baigs nuvertinti save ir pamils  tas dideles akis,
Ją visai kitaip aplinkiniai matys.

Va, jau geriau pradėjo mokytis geriau,
nėra pastabų ir ginčų dėl neigiamų pažymių.
Prisidėjo geri draugai ir baigės malbroškė,
rinkos ji  ne ratus, o kramtoškę.

Nusibodo jai makdas ir visi ledai,
prasidėjo nauji jos kepiniai.
Atsisakė saldumynų, rinkos salotas,
pamilo varškę ir tas oranžines morkas.

Sveikata gerėjo, džiaugės tėvai,
mergaitė sveiko, jai nėra taip blogai.
Išaugs iš jos padorus žmogus
ir daugiau ji taip nesuklups.


Na mano istorija jau baiginėjas,
na ačiū už žodžius, kam tos gėlės.
Žinau, kad istorija visai negraži,
bet pasakysiu tiek, ji yra reali.

Viskas buvo apie mane,
apie paprastą paną, kuri virto gulbe.
Išmoko ji gyvenimą mylėt
tad nusprendė eit ir kitiems padėt.

Jou, viskas baigės daina,
kaip visada pas mane laiminga pabaiga,
mergaitė ir istorija buvo tikra,
tad gal ir tu pasidalinsi sava?

Meilės istorija

Per kalėdas bus perkami visų mylimi mandarinai,
maždaug kas savaitę jo namuos, garuos puode cepelinai
Maždaug kiekvieną dieną jis surukys po iks es
Ir kas dieną skubės į  savo naują mersedes.

Sustojo  statoile  ir įsipylė degalų,
bet kasoj pamatė  nuostabią puokštę gėlių,
sumokėjęs už jas nuėjo pas panelę i namus
Atėjo rimtas, su šampu ir gėlėm, toks prilyčnas, solidus.

Panelė  pasitiko su bučinių banga,
bet vaikinui ne tas galvoj, jam to negana,
pargriovė į lovą ir bandė gaut ko nori,
bet jam nepavyko, ji išliko padori.

Išvarė iš namų ir sakė daugiau negrįžt,
ji suprato, kad klydo ir reikėjo pas kitą sugrįžt.
Teisingai jai  xebra sakė, netikėk tu juo,
nes mažyte, suprask, reikėjo būti tik jo.


Panelė verkė dienom, ji verkė naktim,
ji labai  samrkiai nusivylė savim
Ji tik po to, suprato ką prarado,
nes ji buvo buka, neklausė ką širdis sako

Vakaras vėlus,  žvakių šviesa,
ji atsikėlus pabudo ir  suprato: pabaiga.
Ji pasiemė knygą ir skaitė eiles,
prisiminė jį ir akimirkas mielias.

Jos akyse ašaros kaupės,
ji negalėjo susirast nė vienos geros  draugės,
visi, kurie buvo, ėjo ir išėjo,
nes ji su kažkokiu duxu susidėjo.

Neverk mergyt, juk pati  esi kalta,
tave visi įspėjo, dabar likai viena.
Neturi vyro, neturi neturi draugų,
neturiu remsties ir esi išvaryta iš namų

Eini gatve ir visur taip balta balta
galva svaigtsa, o lauke be palto juk tikrai bus šalta,
dar keli žingsniai ir tu pakliuvai,
tikiuos pasimokei ir viską supratai?

Juk dar palauk, dar ne viskas,
prisimeni vaikiną, kurio vardas Gvidas?
Tai jis nusprendė tau padėt
ir prieėmė tave pas jį paviešėt.


Nebijok, jis geras, ne toks kaip kiti,
Ne tas gyvulys, kaip jo draugai visi.
Nepyk ir atleisk tiems visiems bernams,
pamiršk tu juos visiems laikams.

Va jau ir keli metai praėjo,
tu atsitiesei, nes būsimas vyras padėjo.
Taip teisingai, tai tas  pats čiuvelis,
kurio širdis auksinė ir  nemažas namelis.

Jau praėjo metai, oo gal ir du,
jie išliko pora ir gyvena kartu,
panelė sveika, gyva ir laiminga,
o vaikinas džiaugias, nes jis ja myli
Vaikinas ją saugo, myli ir gerbia,
ne taip kaip kiti, kurie jau  iš karto žergia.


O kaip tas jos solidnas vaikinas?
Na tas vis meluoja,jo nebenori merginos.
Ir mersas paseno, o babkių nėra,
panos nepakabinsi, nes jom bemso negana.

O dar iš tiesų ne visos jos bukos,
ne visos  žiurės yra barakudos,
ne visoms reikia to begalinio turto,
ne visos nori prašmatniausio buto,
ne visos nori, kad tu būtum tobulas vaikinas,
svarbu, kad mylėtum ir neeitum po merginas